Svarbios pastabos tvirtų pamatų įrengimui

  • Pamato konstrukciją parenkama konstruktorius. Tik jis gali teisingai įvertinti pastato apkrovas į pamatų pagrindą – gruntą. Konsultacijos su draugais, pažįstamasi, statybininkais yra vertingos. Tačiau ne jie, ir ne taupantis medžiagas užsakovas turėtų spręsti, kokio pamato reikia.
  • Pamato konstrukcijai paskaičiuoti būtini du dokumentai: geologiniai sklypo tyrimai, būsimojo pastato projektas. Teisingai paskaičiuoti pastato konstrukciją galima tik žinant grunto sudėtį ir savybes bei pastato apkrovas.
  • Namo konstrukcija remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatu. Kuo tas gruntas silpnesnis, tuo didesnė tikimybė, kad pamatas sės. Todėl esminis pamatams yra pagrindo po jais kokybės rodiklis.
  • Skiriami trys pamatų konstrukcijos tipai:
    1. juostiniai (surenkami, monolitiniai);
    2. plokštės;
    3. poliniai (gręžtiniai, spraustiniai, kaltiniai).
  • Sunkiems pastatams (mūras, gelžbetonio perdangos) rekomenduojame juostinius su padu arba gręžtinius-spraustinius pamatus.
  • Gręžtinius pamatus („greitai ir nebrangiai“) rekomenduojame tik lengviems: karkasiniams, rąstiniams namams.
  • Pagrindinė gręžtinių pamatų įrengimo klaida – nepakankamai tvirtas gruntas po gręžinio padu. Dažniausiai to nepavyksta išvengti dėl biraus grunto: gruntas nubyra nuo grąžto arba nuo vidinių gręžinio sienelių.
  • Gelžbetoninio gaminio tvirtumas priklauso nuo betono markės ir teisingo armatūros karkaso išdėstymo. Žeminti betono markę arba taupyti armatūros karkaso sąskaita neleistina.
  • Taupyti visos antžeminės pastato konstrukcijos pagrindo – pamato sąskaita nerekomenduojame. Todėl, jeigu nėra ryškaus kainų skirtumo tarp keleto pamatų variantų, pirmenybę siūlome teikti patikimesniam pamatų įrengimo būdui.

Meistras Alvydas Juravičius

 

PAMATŲ PASIRINKIMO IR ĮRENGIMO VADOVAS

Pamatas – tai požeminė statinio dalis, kuri perima antžeminę statinio dalį veikiančias jėgas ir perduoda jas pagrindui.

1. PAMATO PROJEKTAS

Visiems pamatams reikalingas geras projektas. Kartais projektuotojai tinkamai pamatus suprojektuoti vengia ir mažindami projektavimo darbų sąmatą statytojui pateikia tik bendrą pamatų planą. Statytojas džiaugiasi iš projektuotojų gavęs gražius, nebrangius fasadų piešinius, numanomą baldų išdėstymą, bet skaičiais paremtų brėžinių negauna. Rimtai statybai reikalingi ne tik architektūriniai, bet ir darbiniai brėžiniai. Darbinius, statybininkams skirtus brėžinius paruošia konstruktorius. Tai labai atsakingas darbas. Konstruktoriaus parašas po darbiniais brėžiniais liudija jo atsakomybę už techninius statinio sprendimus.

Kita nereiklaus statytojo klaida – sutinkama su tipiniu pamato projektu. Tokius sprendimus paprastai siūlo tipinių projektų pardavėjai.

Kiekvienam statiniui būtinas individualus pamatų projektas. Tipiniai pamatų sprendimai visur tikti negali.

Tad pamatų projektui reikia skirti labai rimtą dėmesį. Klaidos pamatų projektavimo ir atlikimo metu gali kainuoti labai brangiai.

PAMATŲ TIPAI

Pamatų projektą skaičiuojantysis projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu. Pradžioje konkrečiam pastatui parenkamas pamato tipas. Jis parenkamas įvertinus grunto savybes (molis, smėlis, žvyras, durpės), įšalo gylį, gruntinio vandens aukštį, reljefo ypatumus ir, žinoma, pastato nešančių konstrukcijų išsidėstymą ir jų jėgas.

Projektuodami individualius namus konstruktoriai paprastai siūlo juostinius, gręžtinius arba plokštuminius pamatus. Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų.

Gręžtiniai įrengiami „greitai ir pigiai“, bet išlieka rizika, kad gręžiniai remsis į skirtingą gruntą, poliai sės netolygiai, pamato konstrukcijoje atsiradę įtampos persiduos aukštesnėms statinio konstrukcijoms. Ypatingą dėmesį reikia skirti kiekvieno gręžinio dugnui. Nuo dugno kokybės priklausys polio sėdimas. Polių betonavimo metu jie gali įgriūti, būti paplauti.

Plokštuminiai pamatai – iš Skandinavijos atkeliavusi mada. Jų privalumas – tvirta, vientisa plokštė su komunikacijomis ir grindiniu šildymu. Įsirengiantys tokius pamatus drėgnesnėse vietose rizikuoja: žiemą peršalęs gruntas plokštę (be žalos antžeminiam statiniui) gali kilstelėti, pavasarį – nuleisti. Tokio judėjimo metu gali būti nutrauktos komunikacijos. Saugus sprendimas – lanksčios jungtys grunto ir pamato plokštės susilietimo vietose. Kita plokštuminių pamatų rizika – jiems tenkančios statinio apkrovos išsidėsto labai netolygiai. Apkrauti plokštės plotai po sienomis nuo neapkrautų grindų gali atskilti.

2. GRĘŽTINIAI PAMATAI

Šiandien daugumos naujai statomų individualių namų pamatai yra gręžtiniai.

Gręžtiniai pamatai priklauso polinių pamatų grupei. Tokiu pačiu principu dirba spraustiniai, kaltiniai, stulpiniai pamatai. Galimi įvairūs gręžtinių pamatų įrengimo būdai. Skiriasi jų gręžimo ir betono užpylimo technologija.

  • ATVIRASIS GRĘŽIMAS
    A

    A

    Toks gręžinys gręžiamas sraigto formos žemės grąžtu. Jis gali būti pritvirtintas prie savaeigio mechanizmo (traktoriaus, minikrautuvo) arba benzininio variklio. A Negilius, tvoros ar lengvo statinio pamatus galima išgręžti ir rankiniu, sodininko gręžtu. Pasiekus projektinį gylį, gręžimą pabaigus, grąžtas iš ertmės ištraukiamas. Į cilindro formos ertmę įstatomas armatūros karkasas, gręžinio tūris užbetonuojamas.

  • UŽDARASIS GRĘŽIMAS
    Tokio gręžimo metu naudojamas apsauginis vamzdis arba specialus švirkštinis grąžtas. Pasiekus projektinį gylį grąžtas arba vamzdis ištraukiamas vėliau. Švirkšto technologija vadinama CFA technologijos gręžiniu: betonas į gręžinį pilamas per tuščiavidurę grąžto ašį (vamzdį). Grąžtas ištraukiamas pamažu, gręžinio šoninis gruntas į gręžinio ertmę nebyra, betonas lėto gąžto ištraukimo metu užpildo visas grąžinio ertmes. Gręžinio šonų gruntui užvirsti gali neleisti ir specialus vamzdis. Jis ištraukiamas po ertmės užpildymo betonu. Karkasas į tokius gręžinius įstatomas tik supylus betoną.

CFA ir atvirojo gręžinio palyginimas:

– CFA pamatus verta įrengti masyviems statiniams, kai stabilus gruntas yra pakankamai giliai arba gruntas yra labai birus.
– Jeigu stabilus gruntas yra negiliai, ekonomiška betonuoti atvirojo gręžimo polius.
– CFA polius verta įrengti tuomet, kai gruntiniai vandenys yra aukštai.
– Pagal CFA technologiją išlieti gręžiniai yra gerokai patikimesni už atvirojo gręžimo pamatus, nes gręžinio dugnas lieka nesujudintas.
– Atvirojo gręžimo polių įrengimo kaina yra 2-3 kartus pigesnė.

13 TEISINGŲ GRĘŽINIO PAMATO ĮRENGIMO ŽINGSNIŲ

  1. Grunto tyrimai
    Be grunto tyrimų joks konstruktorius pamatų projekto neruoš, o rimtas statytojas nestatys. Pastato plote gręžiami du ar trys 6m gylio gręžiniai. Grunto tyrimų metu tiksliai nustatomos sklype esančio grunto charakteristikos.
  2. Projektas
    B

    B

    Konstruktorius įvertina grunto savybes, architektūrinius sprendimus ir statinio jėgas, apskaičiuoja apkrovas ir paruošia optimalų pamatų projektą. Jis ir sprendžia, kuris pamatų tipas ir konstrukciniai sprendimai yra geriausi.

  3. JuodžemisNuo pamatų ploto nuimamas juodžemis, pastato plotas laidžiu vandeniui gruntu (smėliu, žvyru, skalda) pakeliamas iki būsimų gręžinių viršaus. B
  4. GręžiniaiGręžtinius pamatus sudaro dvi dalys – poliai ir juos jungianti antžeminė dalis – rostverkas. Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi sieki 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo – 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm. Gręžinys gręžiamas iki 2-3 m gylio arba giliau. Poliai armuojami virintu ar rištu erdviniu karkasu. C Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno. Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užbetonuojami. D
  5. Amortizatorius
    Tarp polių guldomi polistirolo lakštai. Jų paskirtis nėra tik šiluminė izoliacija. Pagrindinė po rostverku guldomo polistirolo paskirtis – kilsnaus grunto jėgų amortizavimas. Mat sklypo plote įšalęs gruntas gali iš apačios pamatą kelti. Polistirolas tas ledo sukeltas jėgas slopins. Po rostverku guldomas kietas EPS arba ekstruzinis XPS polistirolas.
  6. Karkasas
    Viršutinė pamato dalis arba rostverkas polius sujungia į vieną konstrukciją ir poliams pastato apkrovas paskirsto proporcingai. Prie gręžinio armatūros tvirtinamas rostverko karkasas. Jį sudaro 10, 12 ar 14 mm skersmens horizontali darbinė ir 6, 8 ar 10mm skersmens konstrukcinė armatūra. E
  • Klojiniai
    Iš abiejų karkaso pusių montuojami klojiniai. Užbetonuoti jie suformuoja rostverko siją. Klojinius reikia labai gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas. F
  • Betonavimas
    Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti saugiu 3-5 cm sluoksniu. Betonas suvibruojamas, jo viršus horizontaliai užlyginamas.
  • Džiūvimas
    Betonas džiūna pamažu. Labai svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, todėl karštomis dienomis betoną būtina saugoti nuo perkaitimo ir drėkinti. Vėsiu metų laiku betoną reikia saugoti nuo peršalimo. Jeigu labai drėgna ir džiūvimas vyksta lėtai, rostverko siją atpalaidavus klojinius reikia ventiliuoti. Sienų mūrijimo darbus galima pradėti ne anksčiau kaip po 7 parų.
  • Klojinių nuėmimas
    Klojiniai nuimami tuomet, kai betonas pakankamai sutvirtėja. Betono kokybei gali kenkti ir pernelyg ankstyvas, ir pernelyg vėlyvas klojinių nuėmimas.G
  • Šiltinimas
    Pamatas šiltinamas pagal projektinius sprendimus. Gali būti numatytas šiltinimas tik iš vidinės arba išorinės pamato pusės. Galima rostverką šiltinti ir iš abiejų pusių. Šiltinama tvirtu EPS80 arba ekstuziniu polistirolu. Polistirolą galim priklijuoti, pritvirtinti smeige arba prispausti gruntu.
  • Hidroizoliacija
    Hidroizoliacija drėgname ar molingame grunte būtina. Rostverkas visada hidroizoliuojamas nuo aukščiau esančios sienos pusės. Tam labai tinka ritininė hidroizoliacija. Pamato vidinę ir išorinę puses tepti dervomis nėra būtina.
  • Užpylimas
    Pamato vidus užpilamas vandeniui laidžiu gruntu. Tinka smėlis ir žvyras. Molis netiks, nes jis į save sugeria drėgmę ir ilgai sėda. Supiltame grunte išvedžiojamos komunikacijos.

3. JUOSTINIAI PAMATAI
Paskaičiuokime argumentus už juostinius pamatus.

  • Galima statyti masyvius pastatus.
  • Dėl didesnio rėmimosi ploto keliami mažesni reikalavimai pamato pagrindui. Jį galima sutankinti ar pakeisti.
  • Užpylimas betonu nėra karštligiškas, patogu kontroliuoti galimas klaidas.
  • Pamatą paaukštinus dar 50-80 cm galima įrengti rūsį.
  • Visi mūsų senieji daugiaaukščiai patikimai tebestovi ant juostinių pamatų.

GRUNTAS

Po juostinio pamato padu esantis gruntas turi būti ne tik tvirtas, bet ir nekilsnus. Mat peršalęs drėgnas gruntas plečiasi, sukuria didžiulę į viršų nukreiptą jėgą ir žiemą pamatus bando iškelti. Pavasarį, gruntui sušilus, ledui ištirpus pamatas sėda į ankstesnę vietą. Skirtingose pamato vietose deformacija gali būti nevienoda, pamate gali atsirasti skilimų.

Nesiplečiantiems gruntams priskiriamas sausas smėlis, skalda, stambus ir vidutinio stambumo žvyras. Molio priemaišų tokiame grunte gali būti tik keli procentai. Besiplečiantiems, kilsniems gruntams priskiriamas molis ir priemolis, labai drėgni gruntai. Kilsniuose gruntuose po pamato pagrindu reikia įrengti drenuojančią pagalvę. Naudojamas žvyras, skalda, kartais ir smėlis. Šis drenuojantis sluoksnis turi būti sujungtas su visa pamato drenažo sistema. Jeigu savaiminio drenažo tokiuose pamatuose įrengti nepavyksta, reikia gruntinio vandens lygį žeminti kitomis priemonėmis. Reikia pabrėžti, kad kilsnumą lemia ne pats gruntas, o grunto gebėjimas įmirkti. Žvyras, smėlis drėgmės nesulaiko, vanduo tokiame grunte nuteka žemyn. Molio kruopelės vandenį sulaiko gerai. Šąlančiame įmirkusiame molyje esantys gausūs vandens lęšiai virsdami ledu plečiasi ir sukuria tą milžinišką pamatus keliančią jėgą.

Juostinio pamato padas visada įrengiamas žemiau peršalimo gylio. Smėlis ir žvyras gali peršalti iki 120 cm gylio, molis itin speiguotą žiemą – iki 150 cm gylio.

Gruntas po padu liejimo metu neturi būti permirkęs ar peršalęs. Prieš pado ar pamatų sienos be pado liejimą drėgnesnėje vietoje vertėtų guldyti kelis hidroizoliacijos sluoksnius arba iš prastesnio betono suformuoti 5-10 cm storio pasluoksnį. Jis neleis išsiplauti cementiniam pienui ir vėliau į jo vietą sutekėti kapiliarinei drėgmei.

ĮRENGIMAS

Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Betono liejimui reikalingi specialūs klojiniai, todėl tokių pamatų įrengimas trunka ilgiau nei surenkamų. Monolitiniai pamatai yra patys tvirčiausi, todėl gali būti įrengiami ant kilsnaus grunto. Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis. Lengvą, karkasinį ar medinį statinį ant juostinių pamatų statyti ne visada racionalu, lengvesnį statinį kilsnus gruntas gali lengviau kilnoti.

Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis. Ypatingą dėmesį reikia skirti padui, blokų tarpusavio susirišimui, teisingam armavimui, siūlių ir tarpų tarp blokų sandarinimui.

Monolitinio ar surenkamojo pamato pasirinkimą lemia pasato apkrovos ir grunto savybės. Visus juostinius pamatus vertėtų tinkamai hidroizoliuoti. Naudojama teptinė arba ritininė hidroizoliacija. Hidroizoliacija ant sauso paviršiaus tepama tik iš išorės.

JUOSTINIŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TVARKA

  1. Nuimamas juodžemis, kasamos tranšėjos. Kasti kaušu baigiama likus 10-20 cm iki projektinės pado pagrindo altitudės.
    Rankiniu būdu tranšėja iki projektinės altitudės pagilinama. H
  2. Jeigu reikia, beriamas skaldos, žvyro ar smėlio pasluoksnis, jis gerais sutankinamas. I
  3. Klojami pado blokai arba liejamas monolitinis padas. J
  4. Statomi klojiniai ir liejamos sienos arba montuojama blokų siena. K
  5. Montuojamos sienos viršuje liejamas gelžbetoninis žiedas.
  6. Sienose įstatomi kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai.
  7. Tvirtinama hidroizoliacija ir termoizoliacija. H
  8. Pamato vidus ir išorė užpilama vandeniui laidžiu gruntu.

SVARBIOS PASTABOS

  • Išlaidos nuliniam ciklui (pamatai, jų apšiltinimas, hidroizoliavimas, vidaus užpylimas smėliu) sudaro 10% viso namo („ statyba iki rakto“) kainos.
  • Betoną pamatams pirkite su 5-10% rezervu: jis susivibruos, natūraliai nusės.
  • Blogai įrengtų pamatų požymis – namo sėdimas, persikreipusios arba skilinėjančios sienos.
  • Ant kilsniame grunte išlietų pamatų sieną sumūryti reikia ilgai nedelsiant: masyvesnę sienų ir pamato konstrukciją kilsnus gruntas iškels sunkiau.
  • Jeigu konkrečiam statiniui parinktų juostinių pamatų nulinio ciklo kainą prilyginsim 100 %, tai nulinis ciklas su gręžtiniais pamatais kainuos apie 80%, o plokštuminiais – 120 % juostinių pamatų nulinio ciklo kainos.
  • Namą planuokite aukštesnėje sklypo vietoje – bus lengviau įrengti pamatus, jie bus sausesni.
  • Jeigu pamatai įrengiami drėgnoje vietoje, reikia įrengti jų drenažą. Drenažas neleis rudenį įmirkusiam gruntui peršalti žiemą, drėgmė nepateks į pastato vidų.
  • Ekonomiškam120m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių. Toks pamatas įrengiamas per savaitę.

Patikimiausi yra ne gręžtiniai, juostiniai ar plokštuminiai, o tinkamai suprojektuoti ir kokybiškai išlieti pamatai.

Alvydas Juravičius

Iliustracijos: